Ar egzistuoja „sveiko vaiko“ formulė?

• Mamos ir vaiko centras

Jei reikėtų išrinkti didžiausią tėvų ar senelių svajonę, susijusią su vaikais, ji, ko gero, skambėtų taip: „nesvarbu, kuo bus užaugęs, kad tik būtų sveikas ir laimingas“. Tačiau visgi ligų ir įvairių sveikatos negandų išvengia retas vaikas. Ir tai nenuostabu, kadangi augančio organizmo imunitetas dar tik tebesiformuoja. Tam, kad mažylis augtų ir užaugtų atsparus ligoms, itin svarbu ne tik sukurti palankią sveikatai aplinką, bet ir kuo anksčiau kurti sveikos ir saugios gyvensenos įpročius.

Koks yra tėvų indėlis į vaikų sveikatą, kas lemia jų sergamumą, ką daryti, jog vaikas būtų stiprus ir žvalus - tai klausimai į kuriuos atsakymus pateikė vaistinių tinklo „Camelia“ profesionali vaistininkė Jūratė Švarcaitė.

Specialistė pažymėjo, kad žmogus kaip asmenybė formuojasi visą gyvenimą. „Visų pirma, labai svarbu, kad nuo mažų dienų vaikas būtų mokomas gyventi sveikai, nes daugelio ligų ištakos slypi būtent vaikystėje. Ne veltui sakoma, kad vaikų ligos – tėvų klaidos. Be to, reikia turėti omenyje, kad sveikata - ne vien negalios nebuvimas, sveikata yra psichinė, fizinė ir socialinė gerovė. Yra atlikta tyrimų, kurie teigia, kad žmogaus sveikatą lemia keli faktoriai: dešimtadalį sudaro paveldėjimas, tiek pat sveikatos apsauga, apie trečdalį lemia gyvenamoji ir darbo/mokymosi aplinka, o net apie 60 proc. - gyvensena. Taigi didžiąją dalį sveikatos faktorių galime kontroliuoti patys arba paskatinti tai tinkamai daryti kitus, ypač, kai kalbama apie vaikus“, - sakė J. Švarcaitė.

Jos teigimu, gyvenimo būdas turi esminės reikšmės vaikų sveikatai. Gyvenseną sudaro mitybos, fizinio aktyvumo, alkoholio bei tabako vartojimo ir kiti įpročiai, asmens higienos įgūdžiai, taip pat požiūris į save ir kitus. Todėl nuo tėvelių, mokytojų, sveikatos specialistų žinių, supratimo ir atsakomybės priklausys ar jų vaikai augs sveiki ir laimingi.

„Taip pat visais vaiko augimo etapais yra labai svarbi mityba, nes ji nulemia harmoningą vaikų augimą, fizinį ir protinį brendimą. Svarbiausia, kad mityba būtų subalansuota, įvairi ir vaikas gautų visų jo organizmui būtinų medžiagų - angliavandenių, baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų, ypač vario ir cinko. Vaikams rekomenduojamas didesnės biologinės vertės maistas: grūdų produktai, liesa mėsa, daržovės ir vaisiai, pastarųjų reikėtų valgyti kuo daugiau. Ir, žinoma, reikėtų riboti menkos vertės maisto - bulvių traškučių, gazuotų gėrimų, saldumynų. Be to, vaikams ypač svarbūs visaverčiai pieno riebalai, augaliniai aliejai ir juose esantys vitaminai. Jeigu maiste trūksta riebalų, organizmas tampa neatsparus šalčiui, infekcijoms. Ne mažiau nei patys maisto produktai, yra svarbūs ir mitybos įpročiai. Vaikus vertėtų kuo anksčiau pratinti valgyti pilnaverčius pusryčius, nepersivalgyti vakarais, kruopščiai sukramtyti maistą, neužsigerti valgant. Laikantis šių rekomendacijų, lengviau išvengti tokių populiarių negandų kaip nutukimas, diabetas ir pan. Reikėtų paminėti, kad čia labai svarbūs ir tėvų įpročiai, tad šeimoje patartina laikytis sveikos mitybos principų, vengti namuose turėti mažaverčių užkandžių, kuo rečiau gaminti ir valgyti menkos maistinės vertės patiekalų“, - pabrėžė profesionali „Camelia“ vaistininkė.

J. Švarcaitė taip pat pažymėjo, kad vaiko sveikatai labai svarbu fizinis aktyvumas, grūdinimasis. „Vaikai turėtų kuo daugiau judėti, būti gryname ore, natūralioje gamtoje. Tai pati paprasčiausia grūdinimosi priemonė, prieinama ištisus metus. Nustatyta, kad jei žmogus nepakankamai aktyvus fiziškai, lėtėja jo medžiagų apykaita, kraujotaka, blogėja organizmo aprūpinimas deguonimi. Nors vaikų poreikis judėti natūraliai yra gan didelis, dažnai juos reikia paskatinti, ypač, kai jie susidomi kompiuteriu, televizoriumi ar mobiliaisiais telefonais. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas, vaikas kiekvieną dieną turėtų būti fiziškai aktyvus ne mažiau kaip vieną valandą. Deja, apklausų duomenimis, tik maždaug penktadalio mokinių fizinis aktyvumas atitinka šias rekomendacijas. Todėl vaikus reikėtų paskatinti ilsėtis aktyviai, lankyti sporto būrelius ar tiesiog dažniau pasivaikščioti, tam ypač tinka įvairios iškylos, piknikai, pažintinės ekskursijos, vandens procedūros, važinėjimas dviračiais ir t.t.“, - teigė specialistė.

Tėvams, kurių atžalos dažnai serga, profesionali „Camelia“ vaistininkė patarė atkreipti dėmesį į vaikų imunitetą. „Šiuolaikiniame pasaulyje vaikai, deja negali pasigirti stipriu imunitetu. To priežasčių daug, bet pagrindinės jų - menkas dėmesys mitybos racionui, lengvai virškinamų angliavandenių gausa, per mažas judėjimas gryname ore, stresinės situacijos, netinkamas miego režimas. Pagrindinėmis vaikų ligomis lieka peršalimas ir gripas bei jų komplikacijos. Kadangi vaikų imunitetas tik formuojasi, jam sunku apsiginti nuo virusų ir bakterijų. Tad normalu, kad mažyliai peršalimo ligomis suserga iki 10 kartų per metus, o svarbiausias uždavinys, kad tie susirgimai nesikomplikuotų. Svarbu atsiminti, kad po kiekvieno susirgimo nusilpsta vaiko organizmas, nes išeikvoja energijos kovai su infekcija, o jeigu vartoja antibiotikų, imunitetas silpsta ir dėl jų. Todėl po kiekvieno peršalimo būtina sustiprinti imunitetą. Kaip tai daryti? Pasitarus su gydytoju ar vaistininku, rekomenduočiau papildomai vartoti vitamino C, ežiuolės ir kitų imunitetą tonizuojančių preparatų. Tačiau jokie vitaminai ir maisto papildai nebus veiksmingi, jeigu vaikas neturės tinkamo miego, subalansuoto mitybos režimo, didžiąją dalį laiko praleis uždarose patalpose. Nuo virusų ir mikrobų apsaugo ir teisingi higienos įpročiai, dažnas rankų plovimas. Tai pat pravartu ir pasiskiepyti nuo gripo. Sakoma, kad vaikai yra didžiausias mūsų turtas, o jų sveikata svarbiausia vertybė, todėl puoselėkime ją visi kartu“, - sakė J. Švarcaitė.