Taupymas taupymui nelygus

• Sveikatos klubas

 „Dar pataupykime: sumažinsime namuose šildymą, šilčiau apsirengsime“, – taip mano nemažai žmonių, besibaiminančių sulaukti didelių sąskaitų už šildymą. Tačiau tik retas pagalvoja, kad tokiomis drastiškomis priemonėmis sąskaitos nesumažinsi, o tik pakenksi sveikatai. Kaip temperatūrų pokyčiai veikia jūsų savijautą?

Šilumos riba, kuri nelaužo kaulų

Šaltuoju metų laiku daug laiko praleidžiate patalpose. Todėl šiuo metu itin svarbi darbo ir gyvenamosios vietos temperatūra. Nors keliais laipsniais žemesnė temperatūra gali pasirodyti nepavojinga, jos svyravimai gali pakenkti sveikatai. Kad žmogus nejaustų diskomforto, namų oro temperatūra šaltuoju laikotarpiu turėtų siekti 18–22 ˚C. Patalpoje, kurioje miegama, gali būti ir 2–3 laipsniais vėsiau, kadangi gaiviame ore išsimiegosite geriau.

Žemesnė temperatūra – sutrikusi kraujotaka

Žemesnėje temperatūroje blogai jaučiasi net ir šiltai apsirengęs žmogus. Ilgesnį laiką būnant šaltesnėje nei rekomenduojama patalpoje gali sutrikti natūralus žmogaus gebėjimas reguliuoti nuolatinę savo kūno temperatūrą. Tada jūsų kūnas visas jėgas sutelkia vidaus organų šildymui, o raumenys ir oda greičiausiai netenka šilumos.

Galūnės jautriai reaguoja į temperatūrų svyravimus. Tikriausiai esate pastebėję, jog pavaikščiojus šaltomis grindimis kojos akimirksniu atšąla, o kiek vėliau sušąla ir rankos. Vos keturiais laipsniais besiskirianti grindų ir kūno temperatūra kojas gali atvėsinti net 10 laipsnių. To padarinys – ilgai kenčiant šaltį sutrinka kraujotaka, paaštrėja reumatinės ligos ir kyla sąnarių uždegimai.

Šaltis neigiamai atsiliepia darbingumui

Temperatūrai nukritus vos keliais laipsniais galite pastebėti, kad sumažėja ir darbingumas. Dirbant sėdimąjį darbą ar mažai judant šąla galūnės, netgi pirštai praranda miklumą, todėl sunkiau rašyti, susikaupti ir mąstyti. Dėl šios priežasties nukenčia jūsų darbo našumas ir kokybė. 

Atšalus nusilpusį organizmą puola ligos

Atšalus orams prasideda peršalimo ligų protrūkiai. Žemesnė patalpų temperatūra, drėgmė – puiki terpė atsirasti sunkiai pašalinamam ir sveikatai pavojingam pelėsiniam grybeliui. Drėgnose patalpoje geresnės sąlygos plisti ir įvairiems virusams, sukeliantiems, pavyzdžiui, kvėpavimo takų ligas. Tokioje aplinkoje silpnėja ir organizmo apsauga. 

Nusilpus žmogaus imuninei sistemai šalikas ir keli šilti megztiniai nepadės išvengti ligų, nes organizmas nebepajėgia kovoti su ligų sukėlėjais. Todėl kardinaliomis priemonėmis bandydami sumažinti šildymo sąskaitų dydį neaišku ar sutaupote: gali tekti ilgiau gydytis ar net imti nedarbingumo pažymėjimą.

Sutaupyti padės imuniteto stiprinimas

Taupant reikėtų prisiminti, jog tai daryti reikia atsakingai ir nepersistengiant. „Camelia“ vaistininkė Zita Janušauskienė dalijosi patarimais: „Atšalus orams patartina avėti šiltus batus: kai šilta kojoms, šilta ir visam organizmui. Taip pat galima pasilepinti šiltomis druskų vonelėmis, dažniau gurkšnoti arbatą.“

Tačiau dar svarbiau pasirūpinti savo organizmo apsauga – imunitetu. Kuo jis stipresnis, tuo sunkiau įvairūs ligų sukėlėjai patenka į organizmą ir jį susargdina. „Imunitetą sustiprinsite naudodami ežiuolę, taip pat, jei nesate alergiški, puikiai tiks ir bičių produktai (medus, duonelė, bičių pikis). Reikėtų nepamiršti vitaminų bei mineralų kompleksų, žuvų taukų bei probiotikų ir valgyti daugiau vaisių bei daržovių“, – sakė „Camelia“ vaistininkė Janušauskienė, kuri tvirtina, kad užsukusiems į vaistinę visada stengiasi patarti, kaip sutaupyti ir įsigyti reikalingų sveikatos stiprinimui priemonių už mažiausią kainą. Vaistininkė pabrėžia: „Svarbiausia, kad sutaupyti galima ne nuolat kenčiant šaltį, o veikiau rūpinantis profilaktika, kuri padėtų ligoms užkirsti kelią.“

Nuotrauka paimta iš ronandlisa.com