Stipriai imuninei sistemai rudens darganos nebaisios

• Grožio akademija

Jūratė Kulberkienė, Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė, sveikos gyvensenos puoselėtoja

Sakoma: „Viščiukus skaičiuosime rudenį". Taip ir su žmogaus imunine sistema - darganotas ir šaltas ruduo paprastai parodo, kiek sustiprėjome ir prikaupėme vitaminų per vasarą, ar esame atsparūs įprastoms vėsiojo sezono peršalimo ligoms. Sunku išlikti sveikam, kai dažnas aplink kosėja, čiaudi, sloguoja, vaikšto su skaudama gerkle. Vis dėlto peršalimo virusą pasigauname ne visi, be to, pajutę kad jis kimba, sugebame atsikratyti paprastomis liaudiškomis priemonėmis. Tai rodo, kad esame sveikuoliai - paveldėję gerą imunitetą ir mokame jį tausoti.
Bendrasis peršalimas - tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, sukelianti uždegiminius viršutinių kvėpavimo takų gleivinės pokyčius. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu ar per rankas. Liga prasideda ūmiai: iš pradžių paprastai peršti, degina ar niežti nosį, po to užpuola vandeninga sloga, dažnas čiaudėjimas, ima kutenti gerklę, skauda galvą, pakyla temperatūra, gali apimti bendras silpnumas, krečia šaltis. Suaugusieji peršalimu vidutiniškai suserga 2-3 kartus per metus, o vaikai 6-10 kartų. Įprastai pasveikstama per 4-10 dienų be jokių komplikacijų. Rimtesnių bėdų gali kilti, jei peršalimo virusai susilpnina organizmo atsparumą ir atsiranda palankios sąlygos daugintis streptokokams, pneumokokams bei kitoms bakterijoms. Jos gali sukelti anginą, sinusitą, vidurinės ausies ar net plaučių uždegimą.Pats žmogaus organizmas turi gynybinių galių - kvėpavimo takų gleivinėje yra antikūnių, tam tikrų baltymų, naudingų imuninei sistemai. Antikūniai atpažįsta į organizmą patekusį sukėlėją ir jį sunaikina. Deja, peršalimo virusų požymiai dažnai keičiasi, todėl imuninė sistema gali ir neįstengti su jais greitai susidoroti. Žinoma net apie 200 virusų rūšių, galinčių sukelti peršalimo ligas, todėl sukurti vakciną nuo peršalimo kol kas neįmanoma. Vienintelė galimybė nuo to apsiginti - gyventi sveikai, grūdintis, judėti, daugiau būti gryname ore, stiprinti imunitetą, gerti žolelių arbatas, tinkamai derinti darbą su poilsiu, išsimiegoti.

Profilaktika visada pigesnė nei gydymas, naudinga organizmui, be to, net prikibus ligai pasveikstama lengviau ir greičiau.

Ką daryti, jei imunitetas susilpnėjo? Pirma užduotis - tarti stresui „NE!" Nuo ilgesnio streso sumažėja antikūnių gamyba bei limfocitų aktyvumas. Eksperimentai parodė, kad peršalimo virusui stresą jaučiantys asmenys yra mažiau atsparūs.
Pašalinti nervinę įtampą, atsipalaiduoti kartais pakanka keleto minučių. Suraskite tylią, jaukią vietą, atsisėskite, užsimerkite, po to įtempkite ir lėtai atleiskite kiekvieną raumenį, pradedant pėdomis, blauzdomis toliau judant aukštyn.

Išmokite medituoti. Net trumpa meditacija sumažina kraujospūdį, ramina, stiprina imuninės sistemos veiklą. Jai tiks ramus gamtos kampelis ar kita vieta. Pasėdėkite vienumoje, užsimerkite, giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, pajuskite, kaip išsipučia ir susitraukia pilvas. Stenkitės apie nieką negalvoti, susikoncentruokite į kvėpavimą. Įkvėpkite ir iškvėpkite 20 kartų.

Ypač stiprus smūgis imunitetui - depresija. Įtariant jos požymius jokiu būdu negalima užsisklęsti savyje: pasikalbėkite su artimu draugu, kaimynu ar net gyvūnėliu, naršykite internetą, rašykite dienoraštį, užsiimkite kūryba, sodininkyste bei kitu pomėgiu. Svarbiausia nekaupti emocijų, o jas išlieti.

Nuotaiką pakels ir mankšta bei reguliarus saikingas sportas. Kas geriau - bėgiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu ar šokiai, - pasakys organizmas. Imunitetą ypač stiprina grūdinimasis. Pripratinti organizmą nebijoti šalčio galima įvairiais būdais, tačiau neperlenkiant lazdos. Šaltas dušas, maudynės lediniame vandenyje ar kita procedūra turi teikti malonumą ir kūnui, ir sielai.

Svarbu ir sveikai maitintis - ant stalo neturėtų trūkti šviežių daržovių, vaisių, kokybiškų pieno ir mėsos produktų, žuvies. O dažnos taurelės ir rūkymo reikėtų atsisakyti. Mėgėjų išgerti imunitetas gerokai silpnesnis nei tų, kurie alkoholį vartoja saikingai arba visiškai negeria. Rūkymas, be kitos žalos, slopina imuninių ląstelių aktyvumą bei eikvoja vitamino C atsargas.

STIPRINAM IMUNINETĄ

• Stiprinti imunitetą padeda ir paprasti liaudiški pagalbininkai. Vienas iš tokių kasdien ranka pasiekiamų - česnakas. Tai stipri antibakterinė, antivirusinė ir antimikrobinė priemonė. Kasdien jo valgant rizika susirgti peršalimo ligomis sumažėja dviem trečdaliais. Česnaką galima valgyti žalią arba dedant į įvairius patiekalus. Kad gydomasis poveikis būtų stipresnis, jį geriau sutrinti.

• Ženšenis padeda įveikti stresą, taip pat padidina imuninių ląstelių kiekį kraujyje, saugo nuo gripo bei peršalimo.

• Iš vaistažolių svarbiausiu imunitetą stiprinančiu augalu laikoma ežiuolė. Ji padeda kovoti su įvairiais virusais ir bakterijomis, aktyvina baltųjų kraujo kūnelių veiklą, saugo kvėpavimo takus nuo infekcijų. Profilaktiškai rekomenduojama ežiuolės gerti 2-3 kursus per metus.

• Ypatingos jėgos turi bičių duonelė - vitaminų ir gamtinių elementų šaltinis. Ji vartojama nevalgius, po 10 kruopelių. Profilaktinis kursas - 10 dienų triskart per metus.

• Nuo peršalimo padeda ir medus, ypač liepų. Gydant kvėpavimo takų ligas medų galima čiulpti, gerti kartu su vaistažolių nuovirais ištirpintą šiek tiek atvėsintoje arbatoje, jis taip pat tinka įpurškimams, inhaliacijoms.

• Vaistažolių arbatai tiks liepžiedžiai, aviečių lapai, ramunėlių žiedai, čiobreliai, melisų lapai, juodųjų serbentų šakelės, šalavijų, šeivamedžio žiedai. Jei nepavyko jų prisirinkti ir prisidžiovinti vasarą - ne bėda: vaistinėse yra šių vaistažolių mišinių.

• Peršalus pagelbės ir arbata su citrina. Pati citrina užkirs kelią anginai, jei lėtai bent pusę jos sukramtysite su visa žieve. Po šios procedūros nereikia valgyti, o po 2-3 valandų pakartoti. „Degančią" gerklę reikėtų skalauti ir ramunėlių arbata su medumi, o atsikosėti padės su medumi sumaišytos ridiko sultys (gerti po valgomąjį šaukštą kelis kartus per dieną).

• Alavijo sultis nuo slogos galima lašinti tiesiai į nosį, padės ir sutrinto česnako skiltelė.

• Čiobrelių arbata padeda dezinfekuoti viršutinius kvėpavimo takus, pašalinti susikaupusį sekretą, sumažinti spazmus.

• Šalpusnis skystina skreplius, slopina kosulį, palengvina kvėpavimą. Jis tinka užsitęsusiam stipriam rytiniam kosuliui malšinti, tačiau jo negalima vartoti dideliais kiekiais ir ilgai.

• Saldymedis drėkina ir gydo uždegimo pažeistą, išopėjusią kvėpavimo takų gleivinę, mažina spazmus ir uždegimą, pagerina atsikosėjimą. Jo negalima vartoti žmonėms su padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu.

• Levandoje yra stiprių antiseptinių eterinių aliejų, kurie mažina peršalimo simptomus, kosulį, gerklės skausmus, pagreitina skreplių pašalinimą iš kvėpavimo takų.

• Rozmarino eteriniai aliejai turi antiseptinių ir grybelį veikiančių savybių, taip pat aktyvina imuninę sistemą. Tinka peršalus, skaudant gerklę, sergant gripu, bronchitu.

• Imbieras taip pat mažina kosulį, tonizuoja kvėpavimo takų gleivines, slopina uždegimo ląstelių aktyvumą.