Kraujotaka

• Mamos ir vaiko centras

Kiekvieno suaugusio žmogaus kūne teka maždaug 5 litrai kraujo. Ar žinome, kam jis reikalingas ir ką daryti, kad kraujas būtų stiprus?

Pagrindinė kraujotakos sistemos funkcija – aprūpinti organizmo ląsteles deguonimi, maisto medžiagomis ir pašalinti nenaudingus medžiagų apykaitos produktus. Tekėdamas kraujas taip pat padeda palaikyti nuolatinę įvairių organizmo audinių fizikinių ir cheminių savybių pusiausvyrą, pastovią kūno temperatūrą. Kraujas gali atlikti gyvybiškai svarbias funkcijas tik nuolat tekėdamas.

Trumpai apie kraują ir kraujotaką

Kraują sudaro trijų rūšių ląstelės:

Raudonosios kraujo ląstelės arba eritrocitai iš plaučių po visą kūną išnešioja deguonį.

Baltosios kraujo ląstelės arba leukocitai dar kitaip yra vadinamos sveikatos sargybiniais. Jos naikina į organizmą patekusias bakterijas, virusus ir kitus svetimkūnius

Kraujo plokštelės – trombocitai dalyvauja kraujo krešėjime. Jos, susižeidus ir pradėjus bėgti kraujui, prikimba prie kraujagyslių sienelių ir išskiria medžiagas, kurios siaurina kraujagyslių sieneles bei tokiu būdu stabdo kraujavimą.

Kraujotakos sistemą sudaro širdis, kraujagyslės: arterijos (kraujas teka iš širdies), venos (kraujas teka į širdį), kapiliarai ir limfagyslės. Kraujo apytaka vyksta todėl, kad dirba širdis ir kraujagyslės. Kraujagyslės yra išsiraizgiusios po visą organizmą. Kuo toliau nuo širdies, tuo kraujagyslės šakojasi į smukesnes ir į visai smulkias – kapiliarus.

Dažniausios kraujotakos ligos

Hemofilija – tai paveldima, genetinė liga, pasireiškianti kraujo krešėjimo sutrikimais. Nesustabdomai kraujuoti gali tiek į vidaus organus, tiek išoriškai susižeidus.

Mažakraujystė – tai raudonųjų kūnelių arba hemoglobino, kuris po organizmą išnešioja deguonį, kiekio kraujyje sumažėjimas. Mažakraujyste susergama, kai organizmui trūksta kokių nors medžiagų, kai sergama kitomis ligomis, kai per traumas ar dideles operacijas, kartais po gimdymo, netenkama daug kraujo.

Aterosklerozė – tai lėtinė uždegiminė liga, kai dėl arterijų sienelėse besikaupiančių riebalų ir kalcio siaurėja kraujagyslių spindis. Šiai ligai įtakos turi rūkymas, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis, krešėjimo sutrikimai ar per didelis riebalų kiekis kraujyje.

Venų varikozė – tai išsiplėtusios poodinės kojų venos. Jai įtakos turi antsvoris, paveldimumas, geriamųjų kontraceptikų vartojimas, rūkymas, kojų venų traumos, ilgas stovėjimas ar sėdėjimas, fizinio aktyvumo stoka.

Aneurizma - tai nenormalus kraujagyslės sienelės išsiplėtimas, išsipūtimas (primena verpstę, maišelį ar balioną). Tokio pobūdžio darinys gali pradėti spausti aplinkinius organus arba plyšti ir sukelti stiprų kraujavimą.

Kraują stiprina

Geležis ir jo preparatai – padeda atsistatyti hemoglobinui.

Vitaminas C – padeda organizmui įsisavinti geležį, mažina kraujo spaudimą, dalyvauja kolageno gamyboje – ši medžiaga suteikia struktūrą odai, kaulams, kraujui, kraujagyslėms ir audiniams.

Folio rūgštis – svarbi kraujodarai, kartu su vitaminu B12 yra reikalinga raudonųjų kraujo kūnelių brendimui kaulų čiulpuose.

Vitaminas B12 – svarbus kraujo gamybai, kartu su folio rūgštimi yra reikalingas raudonųjų kraujo kūnelių brendimui kaulų čiulpuose.

Ar žinote, jog...

-          jei ištiestume visą žmogaus kraujagyslių tinklą į vieną liniją, kraujagyslė būtų išties įspūdingo ilgio – apie 100 000 kilometrų.

-          kapiliarai – tai trumpos (0,2–2 mm) ir labai mažo skersmens (6–8 μm) kraujagyslės, išsidėsčiusios visame kūne. Kapiliarais kraujas teka lėtai, 0,5–1 mm/s greičiu. Kapiliarai maždaug 15 kartų plonesni už žmogaus plauką.

-          jei pažeidžiama stambesnė arterija, o žmogui nesuteikiama pirmoji pagalba, jis gali mirti vos per kelias minutes. Iš pažeistos vietos, kraujuojama stipriai, dažnai, stipria srove ar čiurkšle.

-          bendras venų skersmuo yra gerokai didesnis nei arterijų, todėl spaudimas jose – mažesnis nei arterijose, ir kraujo srovė teka lėčiau.