Smegenys

• Mamos ir vaiko centras

Yra kalbama, jog žmogus naudoja tik nedidelę dalį savo smegenų. Mokslininkai dėl šio teiginio nesutaria. Kad ir kaip būtų iš tikrųjų, smegenys yra aktyviausias žmogaus organas, kuris veika dieną ir naktį.

Šiandien žinoma, kad smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių, kurios tarpusavyje susijusios. Smegenis sudaro baltoji ir pilkoji medžiagos. Baltoji medžiaga ilgai buvo laikyta tik pasyviu audiniu, tačiau neseniai paaiškėjo, kad ji kontroliuoja tarp neuronų sklindančius signalus, taip pat yra atsakinga už darnią skirtingų galvos smegenų sričių veiklą. Įrodyta, kad baltoji medžiaga aktyviai veikia mokymosi procesus, lemia smegenų veiklos sutrikimus. Smegenų veiklai reikia didelio deguonies kiekio. Moksliškai yra paskaičiuota, kad maždaug 20 procentų kraujo širdis perduoda smegenims, tad net trumpas deguonies trūkumas gali sukelti smegenų veiklos pakitimus, o po kelių minučių konstatuojama smegenų mirtis.

Smegenų veikla

Viso žmogaus kūno veiklą iš esmės valdo galvos ir nugaros smegenys (kartu jos sudaro centrinę nervų sistemą). Galvos ir nugaros smegenis dengia trys smegenų dangalai: kietasis (jis yra iš karto po kaukole),  voratinklinis ir švelnusis (prigludęs prie pačių smegenų).

Svarbiausios smegenų dalys:

• Didžiosios smegenys arba, kitaip tariant, dešinysis ir kairysis smegenų pusrutuliai. Jie yra atsakingi už mąstymą, atmintį, kalbą, sąmoningus raumenų judesius, juslių informacijos priėmimą ir interpretavimą. Įdomu tai, jog dešinysis smegenų pusrutulis kontroliuoja kairiosios kūno pusės veiklą, kairysis – dešiniosios. Jei vienas smegenų pusrutulis negali funkcionuoti, jo darbą gali perimti kitas pusrutulis.

• Smegenėlės yra užpakalinė galvos smegenų dalis. Jos atsakingos už organizmo pusiausvyros koordinaciją.
• Smegenų kamienas arba, kitaip tariant, apatinė galvos smegenų dalis jungia galvos smegenis su nugaros smegenimis. Iš čia kontroliuojamos svarbiausios organizmo gyvybinės funkcijos: kraujospūdis, kvėpavimas, širdies veikla, rijimas, akių judesiai ir pan.
• Nugaros smegenys. Tai iš kaukolės į stuburo smegenų kanalą išėjusios smegenys. Jos kontroliuoja raumenų judesius, jusles, šlapimo pūslės bei žarnyno veiklą.

Smegenų lavinimas

Moksliškai įrodyta, kad smegenys tobulėja esant dviem sąlygoms – originaliam mąstymui ir įdomiai aplinkai. Kuo labiau žmogus išsilavinęs, tuo mažesnė tikimybė, kad jis susirgs smegenų ligomis. Aktyvi protinė veikla skatina formuotis naujus audinius, kurie pakeičia  nebefunkcionuojančius.

Keletas vertingų patarimų, kaip lavinti smegenų veiklą, atmintį:

- Stenkitės domėtis kuo daugiau sričių. Informacija lengviau įsimenama į pagalbą pasitelkus asociacijas, vaizdus, piešinėlius, schemas, lenteles.

- Per dieną išmokite po dešimt kitos kalbos žodžių – kitų kalbų mokymasis itin lavina atmintį.

- Labai svarbu reguliariai valgyti (būtina valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių), mityba turi būti visavertė.

- Kuo daugiau judėkite, būkite gryname ore.

Smegenims naudingos medžiagos

Aminorūgštys – iš jų sudaryti baltymai arba, kitaip tariant, pagrindinė statybinė organizmo medžiaga. Baltymai yra pagrindinė smegenų sudedamoji medžiaga. Aminorūgštys taip pat perduoda informaciją iš vienos nervinės ląstelės į kitą.

Vitaminas E – smegenis saugo nuo kenksmingo antioksidacinio poveikio.

Magnis – palaiko energetinį metabolizmą ir apsaugo smegenų veiklą. Būtinas intelektiniams gebėjimams, teigiamai veikia raumenų ir nervų sistemas, taip pat širdies ir kraujagyslių sistemą.

B grupės vitaminai – padeda išlaikyti gerą atmintį bei stiprina nervų sistemą.

Kalis – reikalingas normaliai nervų sistemos ir širdies raumenų veiklai.

Fosforas – reikalingas smegenų biocheminiams procesams.

Vitaminas C – smegenis saugo nuo kenksmingo antioksidacinio poveikio.

Tai įdomu:

- Žmogaus smegenys yra tokios sudėtingos struktūros, kad joms pilnai subręsti prireikia net 20 metų.

- Įsčiose esančiam kūdikiui kas sekundę susiformuoja apie 8,000 naujų smegenų ląstelių.

- Didžiausios kada nors užregistruotos žmogaus smegenys svėrė 2,3 kg.

- Smegenys evoliucionuoja. Pavyzdžiui, dinozaurai, buvę 9 metrų aukščio, turėjo graikiško riešuto dydžio smegenis. Jų smegenys svėrė vos 70 gramų.

- Bendras venų skersmuo yra gerokai didesnis nei arterijų, todėl spaudimas jose – mažesnis nei arterijose, ir kraujo srovė teka lėčiau.