PIRKITE INTERNETU

Kosulys

Patalpinta: 2015-01-05

Kosulys – tai apsauginė organizmo reakcija, kylanti dėl kvėpavimo takų dirginimo. Kvėpavimo takus gali sudirginti gleivės, dūmai, įkvepiamos cheminės medžiagos, svetimkūnis ir kt. faktoriai. Kosint nevalingai susitraukia raumenys, oras išstumiamas iš apatinių (plaučių) ir viršutinių kvėpavimo takų (gerklės, nosies, burnos).

Kosulys – tai apsauginė organizmo reakcija, kylanti dėl kvėpavimo takų dirginimo. Kvėpavimo takus gali sudirginti gleivės, dūmai, įkvepiamos cheminės medžiagos, svetimkūnis ir kt. faktoriai. Kosint nevalingai susitraukia raumenys, oras išstumiamas iš apatinių (plaučių) ir viršutinių kvėpavimo takų (gerklės, nosies, burnos).

Pagal trukmę gydytojai skiria lėtinį (trunkatį ilgiau nei 3 savaites) ir ūmų (iki 3 savaičių) kosulį. Dažniausiai ūmų kosulį sukelia viršutinių kvėpavimo takų virusinė infekcija (bendras peršalimas), kurią taip pat dažnai lydi sloga. Virusinės infekcijos gali „užpulti visus“, tačiau dažniausiai paveikia vaikus, kurie gali susirgti bendruoju peršalimu 5-6 kartus per metus. Lėtiniu kosuliu skundžiasi apie 10% suaugusiųjų.

Kas sukelia kosulį?
Ūmų kosulį dažniausiai sukelia:
• Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (dažniausiai virusinės), kurių simptomai dažniausiai pagerėja po savaitės, jei yra tinkamai parinktas simptominis gydymas.
• Apatinių kvėpavimo takų infekcijos, kurias gali sukelti bakterijos ir virusai. Jos pasitaiko rečiau ir gali sukelti sunkesnius susirgimus, pavyzdžiui, plaučių uždegimą.
• Astma sukelia dusulį, kvėpavimo sutrikimą ir kosulį, dažniausiai nakties ar fizinio darbo, kontakto su šaltu oru metu.
• Svetimkūnis, pavyzdžiui, maistas, galintis patekti į kvėpavimo takus.
• Įkvepiami dūmai ar/ir cheminės medžiagos.

Lėtinį kosulį gali sukelti:
• Nosies sekretas, tekėdamas nosiarykle ypač atsigulus, sergant sinusitu ar alerginiu rinitu.
• Skrandžio rūgšties refliuksas, dėl kurio skrandžio rūgštis iš skrandžio stemple patenka į kvėpavimo takus.
• Blogai kontroliuojama ar negydoma astma.
• Vaistai, pavyzdžiui, angiotenziną konvertuojantys fermentai (AKF), kurie mažina kraujo spaudmą.
• Plaučių ligos, pavyzdžiui, obstrukcinė plaučių liga, kuria labai dažnai suserga rūkantieji.
• Tuberkuliozė.
• Retais atvejais plaučių vėžys, cistinė fibrozė, emfizema.

Produktyvaus kosulio metu atkosime gleives ir skreplius. Gleivės gali susidaryti dėl nosies sekreto, tekančio nosiarykle žemyn iš sinusų ar nosies ertmės, arba gali būti atkosimos iš antrinių kvėpavimo takų (plaučių), kuriuos pažeidė infekcija. Produktyvaus kosulio nerekomenduojama slopinti. Jis leidžia gleivėms pasišalinti iš kvėpavimo takų.
Kaip gydyti kosulį?
Svarbiausia, išsiaiškinti kosulio priežastį. Tam rekomenduojama pasitarti su savo vaistininku arba gydytoju. Nustačius kosulio prežastį sveikatos specialistas jums rekomenduos tinkamą gydymą. Jeigu vargina lėtinis kosulys, nustokite rūkyti (jei rūkote). Lėtinis kosulys ir susijusios lėtinės ligos, dažniausios tarp rūkančiųjų. Venkite vietų, kuriose daug dulkių, dūmų.

• 80% ūmaus kosulio sukelia virusinė viršutinė kvėpavimo takų infekcija, vaistininkas konsultacijos metu jums rekomenduos tinkamą simptominį gydymą. Jeigu peršalate dažnai, stiprinkite imunitetą.
• Jeigu sergate astma, jums svarbu reguliariai naudoti savo inhaliuojamus, simptomus kontroliuojančius vaistus.
• Jei kosulį sukelia AKF inhibitorius ar kitas vaistas, gydytojas gali pakeisti jūsų vartojamus vaistus.
• Jeigu sergate bakterine infekcija, gydytojas jums paskirs antibiotikų.
• Svorio kontrolė, tinkama mityba, alkoholio vengimas ir rūgšties išsiskyrimą reguliuojantys vaistai padės kontroliuoti refliukso simptomus.

Klausk profesionalaus „Camelia“ vaistininko apie kosulį ir savo sveikatą. Profesionalus „Camelia“ vaistininkas visada pasirengęs atsakyti į jums iškylančius klausimus ir suteikti profesionalią konsultaciją.