Širdis

• Sveikatos klubas

Širdis - tai vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir visą organizmą nuolat aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis. Ramybės būsenoje  širdis plaka ramiai, tolygiai, apie 60-80 kartų per minutę. Ji praktiškai nejaučiama.  Širdį galima pajusti susijaudinus, smarkiai dirbant, sportuojant, taip pat - susirgus.

Širdžiai į sveikatą:
Vitaminai ir mikroelementai: C, E, β karotinas, selenas. Jie reikalingi sumažinti streso, rūkymo, kitų žalingų veiksnių daromą žalą kraujagyslių sienelėms.    
Kalis - palaiko magnio kiekį organizme.
Magnis - reguliuoja širdie susitraukimų dažnį, stabilizuoja širdies ritmą, gerina kraujotaką.
Maisto skaidulos, nesočiosios omega riebalų rūgštys  padeda iš organizmo  pasišalinti „blogajam" cholesteroliui.
Rutinas stiprina kraujagyslių sieneles.
Gudobelė reguliuoja kraujo spaudimą.
Valerijono, melisų, kraujažolių, jonažolių, mėtų arbata padeda širdžiai „nusiraminti".

Ar viską žinote apie kraujospūdį?
Vienas pagrindinių šiuolaikinio žmogaus nusiskundimų - padidėjęs kraujospūdis. Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologės Egidijos Rinkūnienės, nuolat didesnis nei įprastai kraujospūdis yra laikomas vienu pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Padidėjęs kraujospūdis gali išprovokuoti:
- širdies raumens (miokardo) infarktą,
- galvos smegenų insultą,
- inkstų nepakankamumą,
- širdies nepakankamumą,
- regėjimo sutrikimus.

Kraujospūdį sumažinti įmanoma ir be vaistų. Tai pavyksta padaryti, jei:
- sureguliuojamas kūno svoris,
- atsisakoma žalingų įpročių: alkoholio, rūkymo,
- reguliariai mankštinamasi,
- sumažinami druskos ir sočiųjų riebalų (gyvulinės kilmės) kiekiai maiste,
- valgoma daugiau žuvies
- valgoma daugiau šviežių vaisių ir daržovių, kurios turtingos kalio,
- reguliariai ilsimasi, nepanikuojama stresinėse situacijose.

SVARBU!
Kaip sau padėti ištikus:
- Infarktui
Miokardo infarkto požymiai: spaudimas, plėšimas, veržimas arba skausmas už krūtinkaulio, kairėje arba dešinėje krūtinės ląstos pusėje. Skausmas gali plisti į kaklą, kairę ranką, apatinį žandikaulį, pečius, nugarą, duobutės sritį. Jo trukmė - nuo 20 minučių iki kelių valandų. Gali varginti dusulys, pykinimas, vėmimas, šaltas prakaitavimas, širdies plakimas, baimė, mirties jausmas, įmanomas nualpimas.
Atsiradus bent vienam iš šių simptomų, BŪTINA kreiptis į gydytoją. Iki jam atvykstant, reikėtų išgerti tabletę aspirino, sučiulpti nitroglicerino tabletę arba papurkšti nitratų aerozolio po liežuviu. Kuo mažiau laiko bus praėję nuo skausmų pradžios, tuo didesnė tikimybė išvengti ligos pasekmių.
- Galvos smegenų insultui
Galvos smegenų insulto požymiai: staiga atsiradęs veido paralyžius, staigus vieno kūno pusės nutirpimas, galūnių užtirpimas, regėjimo susilpnėjimas viena arba abiem akimis. Gali sutrikti kalba, gebėjimas suprasti, ką kalba aplinkiniai. Gali būti jaučiamas galvos svaigimas arba nepaaiškinamas skausmas, rijimo bei pusiausvyros sutrikimas.
Atsiradus bent vienam iš šių simptomų, BŪTINA kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Nepatartina patiems vežti ligonio, nes tai gali būti nesaugu. Kol atvyks gydytojas, ligonį svarbu paguldyti, apsaugoti nuo galimo užspringimo šiam vemiant (tokiu atveju paguldyti ant šono), stebėti, ar nėra sutrikęs kvėpavimas. Ištikus insultui, labai svarbu kuo anksčiau atvykti į ligoninę, bent per pirmas dvi valandas nuo insulto pradžios.

Kaip teisingai pasimatuoti?
Norint sumažinti tikimybę susirgti minėtomis ligomis, būtina reguliariai matuotis kraujospūdį. Kaip tai teisingai padaryti patiems, namų sąlygomis?
- Prieš matuojantis kraujo spaudimą patartina negerti kavos ir nerūkyti, taip pat nevartoti kraujospūdį mažinančių vaistų.
- Geriausia dėvėti laisvus drabužius.
- Prieš matuojant kraujo spaudimą svarbu  5-10 minučių pabūti ramiai: pasėdėti patogiai atsirėmus, ant žemės nuleistomis kojomis.
- Matuojant kraujo spaudimą patartina nesijuokti, nesikalbėti, neverkti, nebūti išsigandus, nepatirti joių kitų stiprių emocijų, neužsiimti jokia kita veikla.
- Kraujospūdį rekomenduojama pamatuoti kelis kartus, tarp matavimų darant 1-2 minučių pertrauką.
- Kalbant apie kraujospūdžio matuoklius, manžetė, į kurią pučiamas oras, turi būti tinkamo dydžio (jei reikia, ją galima pareguliuoti). Manžetė dedama ant dešinės rankos žasto, maždaug širdies aukštyje.
- Matuojant kraujo spaudimą, geriausia ranką laikyti padėtą ant stalo.
- Jei to reikia, prieš matuojantis kraujo spaudimą rekomenduojama nusišlapinti, (perpildyta šlapimo pūslė gali turėti įtakos kraujospūdžio duomenims).
Dėmesio! Būtina atminti, jog objektyviai vertinti kraujo spaudimo pokyčius galima tik tada, kai jis matuojamas reguliariai, maždaug tuo pačiu metu, kasdien.